Mūsų ligoninėje tautodailininkė, meno kūrėja ir tradicinių amatų meistrė Alė Deksnienė pristato fotografijų parodą „Veltinis fotografijoje“. Joje atsiskleidžia unikalus žvilgsnis į veltinio dirbinius per fotografijos objektyvą: jų tekstūros, šviesos žaismas, rankų darbo grožis bei tradicijų ir šiuolaikinės kūrybos dermė. Tai pasakojimas apie amatą, kuris gyvena ne tik dirbiniuose, bet ir jų vaizduose.
Ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis dėkoja autorei už parodą ir džiaugiasi, kad ligoninė tampa erdve, kurioje dera ne tik sveikatos priežiūra, bet ir kultūra:
„Smagu matyti, kad mūsų ligoninės erdvės atgyja, prisipildydamos meno ir kūrybos. Tikime, kad tokios parodos kuria jaukesnę aplinką tiek pacientams, tiek darbuotojams.“
Parodai dar daugiau šilumos suteikia šeimos ryšys su mūsų ligonine – autorės sesuo Janina Ginietienė, gydytoja oftalmologė, taip pat dirba mūsų ligoninėje.
Alė Deksnienė gimė Žeimių kaime, Rokiškio rajone. Ji baigė ekonomikos studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, vėliau įgijo ekonomikos magistro laipsnį Kauno technologijos universitete. Dirba finansų srityje, gyvena Rokiškyje, tačiau daugelį metų neatsisako kūrybos ir tradicinių amatų: vilnos vėlimo, kepurininkystės, žaislininkystės. Nuo 2007 metų autorė domisi vilnos vėlimu, o nuo 2017 metų kartu su vyru Kęstučiu Deksniu aktyviai dalyvauja mugėse, festivaliuose, parodose ir veda edukacinius užsiėmimus, tęsiančius šeimos trečios kartos tradiciją.
Jos kūriniai – veltiniai, veltinės kepurės ir velti žaislai – yra sertifikuoti tautinio paveldo produktai. Autorė ne kartą įvertinta respublikinėse parodose ir konkursuose bei pelniusi daugybę apdovanojimų, tarp kurių – „Aukso vainiko“ prizai, „Geriausio amatininko apdovanojimai 2022“, Rokiškio rajono savivaldybės kultūros ir meno apdovanojimas „Kultūros vingis“, Lietuvos kultūros tarybos stipendija ir Meno kūrėjų apdovanojimas „Geriausias tautodailininkas 2024“.
Kviečiame ligoninės lankytojus apsilankyti Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 1 aukšte ir pasigrožėti paroda, kuri ne tik džiugina akis, bet ir primena apie kūrybos ir tradicijų svarbą mūsų kasdienybėje.
