Kiekvienais metais, gegužės paskutinį trečiadienį, minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į šią vieną iš sudėtingiausių neurologinių ligų. Ši diena skirta ne tik didinti visuomenės supratimą, bet ir išreikšti solidarumą su sergančiaisiais – dažniausiai tai jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurių gyvenimus liga neretai pakeičia netikėtai. Išsėtinė sklerozė – lėtinė, bet suvaldoma liga, kurios ankstyvas atpažinimas ir tinkamas gydymas gali lemti gyvenimo kokybę dešimtmečiams. Apie šios ligos požymius, diagnostiką, gydymą kalbamės su Rokiškio rajono ligoninės konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vedėju, gydytoju neurologu Romualdu Šaferiu.
– Gydytojau, pradėkime nuo pradžių – kas yra išsėtinė sklerozė?
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema klaidingai puola ir pažeidžia apsauginį nervinių ląstelių dangalą – mieliną. Mielinas būtinas greitam ir tiksliam nervinių impulsų perdavimui. Kai jis pažeidžiamas, signalų perdavimas tarp nervų ląstelių sulėtėja arba sutrinka, dėl to gali pasireikšti įvairūs neurologiniai simptomai ir sutrikimai. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o tai sukelia įvairius neurologinius simptomus: nuo regėjimo sutrikimų iki judėjimo, koordinacijos ar net kalbos problemų.
Kokie yra pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai? Kada kreiptis pas gydytoją?
Ankstyvieji išsėtinės sklerozės simptomai gali būti įvairūs priklausomai nuo nervų sistemos pažeidimo vietos – todėl gali pasireikšti regėjimo pablogėjimu ar laikinu regos praradimu viena akimi, galūnių silpnumu ar tirpimu, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais, raumenų spazmais ar nepaaiškinamu nuovargiu ir kt. Šie požymiai neretai atsiranda epizodiškai – simptomai gali staiga sustiprėti, o vėliau dalinai ar visiškai praeiti, žmogus gali nieko nejausti net kelerius metus, todėl liga gali likti nepastebėta. Svarbu suklusti, jei pasireiškia neįprasti neurologiniai simptomai: staigus galūnių tirpimas, silpnumas, regėjimo sutrikimai (dvejinimasis, neryškus matymas), pusiausvyros praradimas ar nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis. Jei tokie simptomai kartojasi arba trunka ilgiau, būtina kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo didesnė tikimybė efektyviau kontroliuoti ligos eigą.
– Kaip diagnozuojama išsėtinė sklerozė?
Diagnozė grindžiama neurologiniu ištyrimu, paciento simptomų analize bei instrumentiniais tyrimais. Svarbiausias – galvos ir stuburo magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, kuris leidžia pamatyti pažeidimus galvos ir nugaros smegenyse. Taip pat atliekami stuburo smegenų skysčio tyrimai, ieškoma specifinių žymenų. Diagnozei patvirtinti taikomi tarptautiniai kriterijai, apimantys pažeidimų pasiskirstymą laike ir erdvėje. Svarbu atmesti kitas, panašius simptomus sukeliančias, ligas.
– Kas dažniausiai serga išsėtine skleroze ir kokios šios ligos priežastys?
IS dažniausiai serga jaunesni asmenys – dažniausiai tarp 20 ir 40 metų amžiaus. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Tiksli išsėtinės sklerozės priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau manoma, kad ligos atsiradimą lemia kelių veiksnių sąveika. Vienas jų – genetinis polinkis, nors pati liga nėra tiesiogiai paveldima. Svarbų vaidmenį vaidina imuninės sistemos sutrikimai. Taip pat didelę reikšmę turi aplinkos veiksniai, tokie kaip vitamino D trūkumas, bei tam tikros virusinės infekcijos. Rūkymas taip pat siejamas su didesne rizika susirgti bei sunkesne ligos eiga.
– Ar tai pagydoma liga?
Šiuo metu IS nėra išgydoma, bet mes turime vis geresnių gydymo būdų, kurie gali sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti paūmėjimų skaičių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas apima imunomoduliatorius, kortikosteroidus, reabilitaciją, sveiką gyvenimo būdą ir psichologinę pagalbą. Yra specializuoti gydymo ir diagnostikos centrai, kuriuose teikiama pagalba sergantiems IS.
– Kaip svarbu yra ankstyvas diagnozavimas?
Itin svarbu. Kuo anksčiau nustatoma liga ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pristabdyti ligą ir būtų išvengta negrįžtamų neurologinių pažeidimų. Tai lemia geresnes ilgalaikes prognozes.
– Ir pabaigai – kokią žinutę norėtumėte perduoti sergantiesiems ir jų artimiesiems?
Išsėtinė sklerozė – tai iššūkis, bet ne gyvenimo pabaiga. Su tinkama priežiūra, gydymu ir palaikymu daugelis žmonių gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – nepasiduoti, sekti naujienas apie gydymo galimybes ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia.
